Verdûa
ZE
|
Quésta pàgina a l'é scrîta in léngoa zenéize
A Grafîa adeuviâ a l'é quélla de l'Académia Ligùstica do Brénno |
Co-a paròlla verdûa se ragrupàn comunemente pàrti comestìbili de vàrie ciànte, in particolâ de òrtàggi. Se træta in ògni mòddo de 'na definiçión ch'a no l'è goæi precîza, inclùdendo ciànte de quæ o se mangia o frûto, e féuggie òpû e réixe.
Ûzi[modìfica | modìfica wikitèsto]
A verdûa a l'è cuxinâ inte 'na infinitæ de mòddi divèrsci, eséndo 'na de bâze de l'alimentaçión umâna inte tùtto o móndo. O l'è ascì 'n di aliménti ch'o fàn ciù bén a-a salûte, redûendo o réizego de contrâe vàrie moutîe, e contegnindo tànte sostànse nutritîve cómme vitamìnn-e e vàrri minerâli.
Nómmi da verdûa[modìfica | modìfica wikitèsto]
Chi de sotta se pœ védde 'na tabélla co-e ciù conosciûe variêtæ de verdûa, scrîte cómme se dîxan inte çèrtidùn vàriante da léngoa lìgure.
Tîpo de
verdûa |
![]() |
Zenéize | ![]() |
![]() |
![]() |
Sanremascu | ![]() |
![]() |
![]() |
![]() |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Verdûa da
frûto |
Chigheummao | Chighéumou | Chigömmu | Chigömeru
Ghigömeru Chigömeu[2] |
Cugummé(r)u | Cugömaru | Cugömaru | Coghèmeo
Sitriè |
Cughœmaru | Cetriólu |
Faxolin | Faxolìn | Faxulìn | ? | Faxulìn | Faixurin | Faixörin | Faṡolìn | ? | Faxoléin | |
Meizann-a | Meizànn-a | Meizann-a | Meisôna | Me(r)izàna | Merezàna | Merezàna | Meinżàna
Meiżàna Melinżàna |
Merenzana | Meizan-a | |
Pëveon | Pevión | Peverùn | Peverùn
Peveùn[2] Peviùn[2] Péve[3] Pévu[4] |
Peve(r)ùn | Péve
Peverun |
Pévérùn | Pevéon | Püverun | Puvrón | |
Succa | Sùcca | Sücca | Sücca | Sücca | Süca | Süca | Süchèo | Süca | Sücca | |
Succhin | Suchìn | Süchìn | Süchìn | Sücchìn | Sücun
Sücunétu Sücunòtu |
Süca[5] | Süca | Sücun
Sücunotu |
Süchéin | |
Tomata | Tomâta | Tumäta | Tumôta | Tumàta | Pumàta | Pumata | Pomàta | Tumata | Tumòta | |
Tronbetta | Tronbétta | Trunbetta | Trunbétta | Trumbétta | ? | Belurìn | ? | Trompette | ? | |
Verdûa da
sciô |
Articiocca | Articiòcca
Ardiciòcca |
Articiocca | Ardiciocca
Articiocca |
Articiòcca | Articiòcu
Archiciòcu |
Articiòca | Articiòco | Arcicotu | Articiócca |
Bròccolo | Bròcolo | Bròcolu | Broculu | Broculu | Bròculu | Bròculu | Bròcolo | Broculu | Bróculu | |
Cöosciô | Cousciô | Cousciù | Corusciùn
Corusciu[6] Cousciu[2] |
Cò-Sciü | Courusciù | Còurusciù | Coofióo | Chousciura | Coufiù | |
Legummi | Bazzann-a | Bazànn-a | Bazann-a | Basôna | Fàva | ? | Fava | Fava | Fava | Fava |
Çeixao | Çéixou | Çeixe | Séixu
Céxu[7] |
Céxe | Céixu | Céixu | Séṡoo | Scijaru | Sàisu | |
Faxeu | Faxeu | Faxö | Faxö | Faxö | Faixö | Faixö | Fasèo | Faijœ | Fasö | |
Poiscio | Poîscio | Puisciu | Arböia
Lémmu Piséllu |
Piséllu Pòxu |
Pònsciu | Pesélu | Peṡèla | Pesè | Puìsi | |
Verdûa da
feugge |
Borraxe | Borâxa | Buräxe | Burôxa
Buôxa[2] |
Buràxe | Buràixa | Buràixe | Boràṡe
Boràṡa |
Burraiju | Buròse |
Catalogna | Catalògna | Catalogna | Catalogna | Catalogna | Catalogna | Catalogna | ? | Catalogna | ? | |
Cöo | Cöo | Côu | Coru
Cou[2] |
Cò(r)u | Còuru | Còuru | Còo | Chou | Cou | |
Cöo de | Cöo de
Bruxelles |
Côu de
Bruxelles |
Coru de
Bruxelles |
Cò(r)u de
Bruxelles |
? | Coureti | Còo de
Bruxelles |
Chou de
Bruxelles |
Cou de
Bruxelles | |
Cöo rava | Ravacöo | Rävacôu | Rôvacoru | Cò(r)u ràva | Còuru ràva | Còuru rava | Ravacòo | Chou rava | Cou ròva | |
Giæa | Giæa | Gè | ? | Géa | ? | Gé | Géde | Ge | Géa | |
Leituga | Leitûga | Leitüga | ? | Leitüga | Laitüga | Laitüga | Latǜga | Laitüga | Leitüga | |
Radicion | Radición | Radiciùn | Radiccia | Radiccia | Radìcia | Radiciùn | Radìcio[8] | ? | ? | |
Spinascio | Spinàsso | Spinaççu | Spinassu | Spinàssu | Spinàssu | Spinàssu | Spinasso | Spinassu | Spinòsu | |
Valeriann-a
Sarzetto |
Valeriâna
Sarzétto |
Sarxettu | ? | Sarxéttu | ? | Sarzetu | ? | Canarassa | ? | |
Verdûa da
fusto |
Fenoggio | Fenóggio | Fenuggiu | Fenuggiu | Fenuggiu
Fenuiu/Fenuiju[9] |
Fenùju | Fenùgliu | Fenócio | Fenuyu | Fenuggiu |
Gardo | Gàrdo | Cardu | Gôrdu | Càrdu | Cardu | Càrdu | Gòbo | Cardu | Cardu | |
Séllou | Séllou | Scellou | Scélleru
Séllu[2] |
Scélla(r)u | Sélaru | Sélaru | Sèleo | Çelaru | Séleru | |
Verdûa da
reixe |
Caròttoa | Caròtoa
Caròtta |
? | Carotta | Ca(r)otta | ? | Caròta | Gnifra | Carota | Caróta |
Giæarava | Giærâva | Gêräva | Gérôva
Géôva[2] Rôvage[3] |
Géa Ràva | Geràva | Gearàva | Gederàva | Betařava | Ròva | |
Rafan (Rava?) | Rafàn | ? | ? | ? | ? | Rava fòrte | ? | Ravanetu forte | ? | |
Rava | Râva | Räva | Rôva | Ràva | Ràva | Rava | Ravo | Rava | ? | |
Ravanetto | Ravanétto
Armoasétta |
Ravanettu | Ravanéttu | Ravanéttu | Ravanétu | Ravanétu | Ravanéto | Ravanetu | Ravanéin | |
Verdûa da
tubero |
Patatta | Patàtta | Patatta | Patatta | Patatta | Patata | Patàta | Patata | Patata[10] | Patòta |
Patatta dôçe | Patàtta dôçe | Patatta duçe | Patatta duse | Patatta dùse | Patata durse | Patàta duçe | Patata dósse | Patata duçe | Patòta duse | |
Verdûa da
burbo |
Aggio | Àggio | Aggiu | Aiu
Aggiu[2] |
Aggiu
Aiu/Aiju/Agliu[9] |
Àju | Agliu | Àgio | Ayu | Àiu |
Çiòula | Çiòula
Çevólla[11] |
Çioula | Seulla
Siulla[12] Sioula[2] |
Seùlla | Sevula | Çevula | Sióla
Sigóla |
Çevula | Sigùla | |
Pöro | Pöro | ? | ? | Pòru | ? | Porru | Póro | Porru | Poru | |
Scialotta | Scialòtta | ? | ? | ? | ? | Scialiòta | ? | Scialota | ? | |
Zermóggi
comestìbili |
Spægo | Spægo | Spaigu | Sparagu | Pà(r)egu | Spàragu | Spargu | Spàrżo | Spargu | Spòrgu (pl. Spòrzi) |
Variêtæ de verdûa lìguri[modìfica | modìfica wikitèsto]
- Àggio de Vexàrgo: coltivòu inta Valàdda Aróscia, in particolâ a Vexàrgo, dónde tùtti i ànni (da-o 1760) a se têgne a fêa de l'àggio.
- Spægo viovétto d'Arbénga: asæ râro a-a giornâ d’ancheu.
- Articiòcca spinôza de Arbénga: co-a tomâta cheu de beu, o spægo viovétto e a tronbétta, a l'è 'n di coscì dîti "quàttro d'Arbénga".
- Çiòula de Pignón: insémme a-a patàtta, a l'è 'n di prodûti tìpici de quésto picìn pàize da provìnsa da Spézza.
- Çiòula róssa zenéize: prezénte sorviatùtto inta Valàdda Gravéggia, into pàize de Né.
- Cöo gagétta: variêtæ de cöo garbûxo de picìnn-e dimenscioîn, coltivòu prinçipalménte tra Ciâvai e Lavàgna.
- Faxeu de l'Àquila de Pignón: dîto ascì "faxeu co l'éuggio", pe-a sò coloraçión.
- Faxeu lumê do Mangia: variêtæ òriginâia de Sèsta Godàn, de colôre rósso.
- Faxeu senerìn: variêtæ da Vàl de Vâa, o pigia o nómme da-o sò colôre tìpico çénie.
- Meizànn-a tónda zenéize: da-a caraterìstica fórma ariondâ.
- Patàtta canéllìnn-a néigra: variêtæ coltivâ in sce l'Apenìn Lìgure.
- Patàtta quarantìnn-a: prezénte in divèrse variêtæ, cómme a quarantìnn-a zenéize ò a Brügnœa.
- Patàtta de Pignón: insémme a-a çiòula, a l'è 'n di prodûti tìpici de quésto picìn pàize da provìnsa da Spézza.
- Poîscio néigro de L'ago: variêtæ de poîsci néigri, coltivâ inte l'òmònima fraçión de Borghétto Vâa.
- Râva de Nazìn (ò da Valàdda Pennavaire): coltivâ inte l'òmònimo comûne.
- Sùcca de Rochétta: variêtæ de sùcca òriginâia Rochétta, fraçión de Çéngio.
- Suchìn tronbétta (de Arbénga): coltivâ sorviatùtto inte sære, a-a giornâ d’ancheu a l'ha 'na fórma ciù retilìnia de quélla da "tronbétta".
- Tomâta cheu de beu (de Arbénga): variêtæ locâle da tomâta cheu de beu.
Piâti de verdûa
Nòtte[modìfica | modìfica wikitèsto]
- ↑ Grafîa in "u"
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 2,9 Sôlo a Varigòtti
- ↑ 3,0 3,1 Sôlo a Riâto
- ↑ Sôlo a Òrco Feìn
- ↑ Süca barbaresca, süca viurina ò sücun patecu a segónda de variêtæ.
- ↑ A Finâ mænn-a, Pîa e Càrxi
- ↑ A Riâto, Càrxi e Òrco Feìn
- ↑ Radición sôlo pe-a ciànta sarvæga
- ↑ 9,0 9,1 Dialetti de valæ do Neva e do Pennavaire.
- ↑ Puma de terra ascì, in mòddo ciæo da-o françéize pomme de terre.
- ↑ Nómme ciù antîgo
- ↑ A Riâto e Òrco Feìn
Galerîa d'inmàgine[modìfica | modìfica wikitèsto]
Vàrri tîpi de verdûa a-o Mercòu Òrientâle de Zêna.
In cànpo de articiòcche spinôze de Arbénga, a Lüxignan.
L'àggio de Vexàrgo, coltivòu inte l'òmònimo comûne.
Vìsta de 'na særa de sùcche tronbétte d'Arbénga, in provìnsa de Sànn-a (O Borghétto).
Véddi ascì[modìfica | modìfica wikitèsto]
Âtri progètti[modìfica | modìfica wikitèsto]
Wikimedia Commons a contêgne di inmàgine ò di âtri files in sce a verdùa
Contròllo de outoritæ | LCCN (EN) sh85142489 · GND (DE) 4020069-3 |
---|